msgbartop
Mokėjimai el. parduotuvėse: VISA, MASTERCARD
msgbarbottom

08 Jun 15 Bankų mokesčiams uždėtos lubos

Per artimiausius metus mažmeninės prekybos įmonės gali tikėtis mažesnių mokėjimo kortelių aptarnavimo mokesčių, didesnio taikomų įkainių skaidrumo ir galimybės pasirinkti, kokias mokėjimo korteles priimti. Geresnes sąlygas priimti mokėjimo korteles sudarys šiandien pradedantis galioti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas.

„Šis reglamentas grąžina sprendimų priėmimo teisę prekybininkams ir sudaro sąlygas už mokėjimo kortelių aptarnavimą mokėti mažiau. Iki šiol prekybos įmonės beveik neturėjo galimybių daryti įtaką mokėjimo kortelių schemų nustatytoms taisyklėms ir praktikai. Tikimės, kad užsienyje registruoti mokėjimo paslaugų teikėjai pasinaudos galimybe ateiti į Lietuvos rinką, taip padidindami konkurenciją ir pagerindami paslaugų kokybę palyginti koncentruotoje rinkoje“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Reglamentas nustato, kad nuo 2015 m. gruodžio mėn. tarpbankinis mokestis debeto kortelėmis turi būti ne didesnis kaip 0,2, o kredito kortelėmis – ne didesnis kaip 0,3 proc. operacijos vertės. Lietuvos banko išankstiniu vertinimu, dėl reikšmingai sumažinto tarpbankinio mokesčio prekybininkai per metus sutaupys iki 18 mln. Eur.

Daugiau Verslo Žiniose

04 Jun 15 Stiprėjo mokėjimo įstaigos

Mokėjimo įstaigos pernai sustiprino savo pozicijas mokėjimų rinkoje. Prieš kelerius metus perėmusios lyderio vaidmenį iš bankų pagal mokėjimo operacijų grynaisiais pinigais skaičių, pernai jos atsiriekė ir didesnę elektroninių pervedimų rinkos dalį. Didėjo bendras elektroninių pervedimų skaičius.

2014 m. vartotojai Lietuvoje iš viso atliko per 60 mln. pervedimų grynaisiais pinigais arba pateikiant pavedimą popieriuje. Iš šių pervedimų 47,8 mln. operacijų atlikta mokėjimo įstaigose, bankuose – 12,4 mln.

Kitų populiarių mokėjimų – elektroninių kredito pervedimų – pernai atlikta per 115,9 mln., o tai 9 proc. daugiau nei 2013 m. Per tą patį laikotarpį mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose elektroninių pervedimų skaičius išaugo beveik 3 kartus – iki 6 mln. Šie pokyčiai lėmė ir rinkos dalių persiskirstymą. Elektroninių pervedimų rinkoje bankų dalis sumažėjo nuo 97 proc. (2013 m.) iki 94 proc. (2014 m.), mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų pervedimų dalis padidėjo nuo 2013 m. buvusių 2 proc. iki 5,2 proc. (2014 m.). Kredito unijų rinkos dalis nepakito ir sudarė 0,6 proc. Jose pernai atlikta 0,7 mln. elektroninių pervedimų – 9 proc. daugiau nei užpernai.

Pasak M. Jurgilo, konkurencija elektroninių pervedimų rinkoje dar sustiprės, kai įgyvendinęs būtinus mokėjimo sistemos pakeitimus, Lietuvos bankas sudarys sąlygas mokėjimo įstaigoms netiesiogiai prisijungti prie mažmeninės mokėjimo sistemos. Dabar tokią galimybę turi tik kredito unijos ir bankai.

Siekdamas vartotojams sudaryti geresnes galimybes palyginti mokėjimo paslaugų įkainius, didinti rinkos skaidrumą ir skatinti konkurenciją, Lietuvos bankas savo interneto svetainėje nuo 2011 m. spalio mėn. viešai skelbia mokėjimo paslaugų teikėjų fiziniams asmenims taikomus įkainius. Be to, svetainėje sudaryta galimybė grafiškai palyginti, kurios kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigos įkainius kėlė daugiausia, o kurios juos mažino. Palyginti įkainius galite Lietuvos banko puslapyje.

Šaltinis: Lietuvos bankas

18 Feb 15 Nauja mokėjimo įstaiga – paypal.lt

2014 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo suteikta 1 mokėjimo įstaigos licencija – UAB „PAYPAY.LT“. Ši mokėjimo įstaiga ketina teikti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 6 punkte numatytą mokėjimo paslaugą – pinigų perlaidas. Paslauga bus teikiama Lietuvoje veikiančioms mažoms ir vidutinėms elektroninėms parduotuvėms, t. y. mokėjimo įstaiga, administruojanti elektroninės parduotuvės mokėtojo mokėjimus, bus mokėjimų tarpininkas tarp elektroninės parduotuvės ir pirkėjo.

13 Feb 15 MisterTango išduota elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija

Lietuvos banko valdyba išdavė UAB „MisterTango“ elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, suteikiančią teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti LR mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nurodytas mokėjimo paslaugas. MisterTango žada supaprastinti elektroninių parduotuvių mokėjimų surinkimą. Naudojant MisterTango mokėjimus galima bussurinkti bitkoinais, eurais arba svarais. Papildyti sąskaitą bus galima iš:
Swedbank, SEB, DNB, Danske Bank, Nordea, Medicinos, Citadelės, Šiaulių bankų pavedimais, Paysera pavedimai Payeer, Okpay, Payza įskaitymai

Iki šiol buvo išduotos viena elektroninių pinigų įstaigos veiklos licencija ir viena elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija. Elektroninių pinigų įstaigų sąrašas skelbiamas Lietuvos banko svetainėje.

03 Feb 15 Lietuviai rado būdą, kaip paspartinti dienos pietų aptarnavimą

Biuro darbuotojas darbo dienos be dienos pietų neįsivaizduoja, tačiau restoranams ar kavinėms kyla nemenkas iššūkis, kaip kelias valandas sparčiai aptarnauti itin smarkiai padidėjusį ir skubantį klientų srautą. Lietuvių bendrovė „UCS Baltic“, pasitelkusi planšetinius kompiuterius ir nešiojamus fiskalinius spausdintuvus, rado būdą, kaip šį procesą paspartinti.

„Naudojant įprastus, šiandien populiarius pardavimo terminalus (POS), padavėjas turi prieiti prie staliuko, priimti užsakymą, grįžti prie baro, įvesti jį į sistemą. Paprašius sąskaitos, turi vėl grįžti prie baro, atspausdinti čekį ir grįžti paimti pinigų. Suderinę mobiliąsias technologijas, radome sprendimą, kai padavėjas, nesitraukdamas nuo staliuko, užsakymą gali priimti planšetinio kompiuterio pagalba, iškart atspausdinti čekį iš nešiojamo fiskalinio spausdintuvo ir leisti klientui atsiskaityti mobiliųjų mokėjimo pagalba”, – sako Evaldas Remeikis, „UCS Baltic” vadovas.

Taip vienu metu padavėjas gali aptarnauti kur kas daugiau staliukų – kas itin aktualu dienos pietų metu, kai restoranui reikia aptarnauti kuo daugiau klientų per ribotą laiką. Be to, atsinaujinti masina ne tik didesnis darbo efektyvumas, bet ir palankesnė kaina. Skaičiuojama, kad toks mobilus derinys yra beveik dukart pigesnis už įprastas POS sistemas.

„Šią sistemą bandome jau keletą mėnesių ir pastebėjome, kad piko metu vienas padavėjas gali aptarnauti gerokai daugiau stalelių. Be to, visada palieka gerą įspūdį, kai svečio užsakymas ne pažymimas ant lapelio, o moderniai įvedamas į planšetinį kompiuterį”, – teigia Raimundas Kairys, restorano „Submarine” vadovas.

Toks sprendimas itin patogus ne tik aptarnavimo sektoriuje, bet ir prekybos taškuose, ypač mobiliuose, kurie vasaros metu keliauja į įvairius festivalius. Tiesa, jis pritaikomas ir įprastoms parduotuvėms – konsultantai planšetiniame kompiuteryje gali matyti platesnę informaciją apie prekę, jos likutį sandėlyje. O, klientui nusprendus ją įsigyti, suteikti galimybę iškart apmokėti – taip išvengiama laukimo prie kasų.

Kaip pastebi E. Remeikis, prieš 10-15 metų visas Lietuvos prekybos ir aptarnavimo sektorius sutartinai keitė senuosiuos kasos aparatus į modernesnius POS: „Dabar ateina nauja modernizacijos banga – fizinius POS terminalus palengva pradeda keisti įvairūs mobilieji sprendimai.”

Kol kas panašių sprendimų šalies rinkoje nėra daug, tačiau, kaip teigia E. Remeikis, bendrovės tokiomis techninėmis naujovėmis aktyviai domisi. „UCS Baltic”, kartu su bendrovėmis „RASO” ir „Programuotojų komanda”, savą mobilų POS sistemos sprendimą viešai pristatė praėjusių metų pabaigoje, o jau šiuo metu jį testuoja keli stambūs klientai. Kaip veikia ši sistema galite pamatyti ČIA.

02 Feb 15 Mokėjimai kortelėmis – alternatyva elektroninei bankininkystei

Lietuvos internetinių parduotuvių rinkoje iki šiol dominavo mokėjimai per banką, kuomet vartotojas atsiskaitymui yra nukreipiamas į elektroninės bankininkystės sistemą. Vakarų el. prekybos sektoriuje ši praktika reta, o populiariausiu būdu atsiskaityti už prekes ir paslaugas išlieka tiesioginiai mokėjimai kortelėmis. Galimybė priimti mokėjimus kreditinėmis bei debeto kortelėmis pačioje elektroninėje parduotuvėje nuo šių metų tapo visuotinai prieinama ir Lietuvoje.

Mokėjimo kortelės – neišnaudota niša

Viešojoje erdvėje atsiskaitymo kortelėmis operatoriaus trūkumą ne sykį yra akcentavę Lietuvos el. prekybos sektoriaus atstovai, kuriems naujas mokėjimų metodas reikštų rinkos išsiplėtimą. Jei elektroninės bankininkystės paslaugomis naudojasi mažiau nei pusė šalies gyventojų, tai debeto korteles turi 89 proc. gyventojų, o kredito korteles – 17 proc.

Lietuvos vartotojai buvo atsidūrę dviprasmiškoje padėtyje – atsiskaitydami už pirkinius iš tarptautinių internetinių parduotuvių mokėdavo kortele iškart ir vietoje, kaip įprastoje parduotuvėje. Tačiau Lietuvoje pirkimo procese dažniausiai atsiranda tarpinė grandis – atsiskaitymui vartotojas nukreipiamas į trečiosios šalies puslapį (el. bankininkystės puslapį_. Dėl to lietuviškose el. parduotuvėse pirkti galėjo ribotas vartotojų segmentas. Jose dažnu atveju negali pirkti vartotojai iš užsienio ir emigrantai, taip pat vietiniai pirkėjai, nesinaudojantys Lietuvoje veikiančių bankų elektroninės bankininkystės paslaugomis.

Aštuonerius metus mokėjimų rinkoje dirbanti kompanija „Click2Sell“ Lietuvos rinkai pristatė projektą Cardinity.lt. Ir nuo šių metų pradžios pradėjo teikti atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslaugą el. prekybos subjektams. Žadama, jog sukurta paslauga – virtualus mokėjimo kortelių skaitytuvas „Cardinity“ – supaprastins ir pagreitins apsipirkimo internete procesą.

„Įsivaizduokite, jog skaniai pavalgote restorane ir norite atsiskaityti mokėjimo kortele. Tačiau padavėjas Jums pareiškia, kad dabar turėsite keliauti į banką, kuris už papildomą mokestį priims Jūsų mokėjimą už vakarienę“ – teigia kompanijos vadovas Egidijus Andreika: „Toks palyginimas leidžia iliustruoti dabartinės situacijos nenatūralumą, kuomet internetinio pirkimo procesas be reikalo komplikuojamas, vartotoją iš internetinės parduotuvės išsiunčiant į banką ar į kitą išorinę mokėjimų sistemą“.

Lietuvoje internetinėse parduotuvėse perka 30 proc. interneto vartotojų. ES vidurkis – 59 proc. Anot E. Andreikos, jų siūlomas sprendimas turėtų prisidėti prie elektroninės rinkos plėtros. Projekto sumanytojai teigia, kad tiesioginis mokėjimas kortele vartotojui bus ne tik patogesnis, bet ir pigesnis. Skaičiuojama, jog, lyginant su mokėjimais elektroninės bankininkystės sistemoje, tiesioginiai atsiskaitymai mokėjimo kortele vartotojui atsieis pigiau tais atvejais, kuomet pirkinių krepšelio kaina neviršys 80 EUR.

UAB „Click2Sell“ – licencijuota ir Lietuvos Banko reguliuojama mokėjimo įstaiga. Bendrovė yra registruotas VISA Europe ir MasterCard International mokėjimo kortelių aptarnavimo paslaugų tiekėjas.

03 Nov 14 Mokėjimo įstaigų veiklos apžvalga

2014 m. trečiąjį ketvirtį buvo suteiktos 3 naujos licencijos vykdyti mokėjimo paslaugų teikimo veiklą:.
2014 m. spalio 1 d. Viešajame mokėjimo įstaigų sąraše buvo užregistruotos 36 mokėjimo įstaigos. Iš jų 24 turėjo licencijas, suteikiančias teisę teikti mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse 12 – ribotos veiklos licencijas, galiojančias tik Lietuvos Respublikoje ir nustatančias, kad mokėjimo įstaigos per pastaruosius 12 mėn. įvykdytų mokėjimo operacijų sumos vidurkis būtų ne didesnis kaip 1 mln. Lt per mėnesį. Pažymėtina, kad iš visų licencijas turinčių mokėjimo įstaigų 29 mokėjimo įstaigos turėjo licencijas, suteikiančias teisę teikti vienintelę mokėjimo paslaugą – pinigų perlaidas.
Mokėjimo įstaigos per 2014 m. devynis mėnesius iš mokėjimo paslaugų teikimo veiklos gavo 52,5 mln. Lt pajamų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šios pajamos padidėjo 2,5 mln. Lt, tačiau, kaip ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, jų dalis buvo nedidelė ir sudarė tik 4,1 proc. visų pajamų. Tam įtaką darė daugumos mokėjimo įstaigų (ypač mobiliojo tinklo operatorių) vykdomos veiklos modelis, kai didžioji pajamų dalis gaunama vykdant ūkinę ir komercinę veiklą, o mokėjimo paslaugos yra tik papildoma veikla.
Bendra per pastaruosius 12 mėn. atliktų mokėjimo operacijų apyvarta viršijo 6,7 mlrd. Lt. Palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, ji sumažėjo 119 mln. Lt, arba 1,7 proc. Mokėjimo operacijų apyvartos kritimą per pastaruosius 12 mėn. nulėmė sumažėjusi 15 mokėjimo įstaigų veiklos apimtis. 5 mokėjimo įstaigos veiklos dar nepradėjo vykdyti 2014 m. spalio 1 d., kaip ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, mokėjimo įstaigų, gavusių pajamų vien tik arba daugiau nei 90 proc. visų pajamų iš mokėjimo paslaugų teikimo veiklos, skaičius tebebuvo gana pastovus (per pastaruosius metus svyravo nuo 8 iki 10), nors bendras mokėjimo įstaigų skaičius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, ir padidėjo nuo 30 iki 36. Tai rodo, kad daugumai mokėjimo įstaigų mokėjimo paslaugos nebuvo vienintelė veiklos rūšis.

Šios bendrovės per pastaruosius 12 mėn. atlikta mokėjimo operacijų apyvarta sudarė 43 proc. visų mokėjimo įstaigų bendros mokėjimo operacijų apyvartos. Palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, jos pajamų iš mokėjimo paslaugų teikimo veiklos dalis sumažėjo 4 proc. p., nors atliktų mokėjimo operacijų apyvartos dalis nesikeitė.

Visos mokėjimo įstaigos vykdė Lietuvos Respublikos Mokėjimo įstaigų įstatyme (toliau – Įstatyme) nustatytą mokėjimo paslaugų vartotojų ar iš kito mokėjimo paslaugų teikėjo gautų lėšų apsaugos reikalavimą: šias lėšas atskyrė nuo kitų fizinių arba juridinių asmenų, kurie nėra mokėjimo paslaugų vartotojai, lėšų ir jas laikė kredito įstaigų sąskaitose. Ataskaitinę datą 8 mokėjimo įstaigos taikė ir kitą mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų apsaugos būdą – buvo sudariusios laidavimo (garantijos) sutartis su draudimo bendrove ar kredito įstaiga šioms lėšoms apdrausti.
2014 m. spalio 1 d. visos mokėjimo įstaigos vykdė Įstatyme nustatytą minimalaus nuosavo kapitalo reikalavimą. 1 mokėjimo įstaiga nevykdė nuosavo kapitalo reikalavimo, t. y. jos nuosavo kapitalo poreikis viršijo nuosavo kapitalo dydį. Mokėjimo įstaiga pateikė išsamią informaciją apie planuojamus veiksmus pažeidimui pašalinti.
2014 m. spalio 1 d. duomenimis, bendras mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo dydis buvo 144 mln. Lt. Bendras nuosavo kapitalo poreikis (apskaičiuotas taikant vieną iš Lietuvos banko patvirtintą mokėjimo įstaigos pasirinktą metodą) minėtą datą sudarė 8,6 mln. Lt. Dėl gana mažų mokėjimo operacijų apimčių ir kitų finansinių duomenų, naudojamų skaičiuojant nuosavo kapitalo poreikio dydį, 11 mokėjimo įstaigų nuosavo kapitalo poreikis, kaip ir praėjusį ataskaitinį laikotarpį, neviršijo minimalaus Įstatyme nustatyto dydžio (20 tūkst. eurų). Pažymėtina, kad iš 23 mokėjimo įstaigų, kurioms privaloma vykdyti nuosavo kapitalo reikalavimą, 20, apskaičiuodamos nuosavo kapitalo poreikį, taikė B metodą, pagrįstą pastarųjų 12 mėn. mokėjimo operacijų sumos vidurkiu, 2 –C metodą, pagrįstą mokėjimo paslaugų pajamomis ir išlaidomis, ir 1 – A metodą, pagrįstą mokėjimo įstaigos pastoviosiomis pridėtinėmis išlaidomis.

Šaltinis: Lietuvos bankas

31 Oct 14 SEPA tiesioginis debetas gali užtikrinti pigių mokėjimo paslaugų proveržį

Lietuvos bankas, skatindamas gyventojams ir įmonėms patogesnį atsiskaitymą negrynaisiais pinigais, siūlo įdiegti kokybiškai naują, europinius reikalavimus atitinkančią SEPA tiesioginio debeto paslaugą. Ji klientams suteiktų naujų tiesioginio debeto paslaugos privalumų ir padidintų konkurenciją tarp bankų.

Norint pasinaudoti tokiu tiesioginiu debetu, nereikėtų vykti į banką ar naudotis internetiniai mokėjimais bankininkyste – vartotojui pakaktų duoti sutikimą paslaugų, už kurias norima atsiskaityti, įmonei. Mokėtojas už visas paslaugas galėtų atsiskaityti viename banke, t. y. jam nereikėtų rūpintis, kad įmonė neturi sąskaitos mokėtojo banke. Savo ruožtu toks tiesioginis debetas būtų patrauklus ir įmonėms – lėšų gavėjoms, pvz., komunalinių, ryšio ar kitų paslaugų teikėjams.

LB

17 Oct 14 Delfi: Bankų kodų kortelėms gresia išnykimas

Delfi.lt reaguodama į Lietuvos banko naują nutarimą dėl Minimalių saugumo reikalavimų, keliamų internetu atliekamiems mokėjimams, parašė naujieną “Bankų kodų kortelėms gresia išnykimas”

Elektroninės bankininkystės klientų dažniausiai naudojamų kodų kortelių gyvenimas netrukus gali baigtis.
Lietuvos bankas patvirtino Minimalius saugumo reikalavimus, keliamus internetu atliekamiems mokėjimams, nurodančius didinti atsiskaitymų internete saugumą, o šios kortelės laikomos mažiausiai saugiomis.

Daugiau apie tai ir Lietuvos bankų asociacijos prezidento nuomonę skaitykite Delfi.lt

15 Oct 14 Patvirtinti Minimalūs saugumo reikalavimai internetu atliekamiems mokėjimams

Atsižvelgdama į besikeičiančią mokėjimų aplinką ir siekdama padidinti internetu atliekamų mokėjimų saugumą, Lietuvos banko valdyba patvirtino Minimalius saugumo reikalavimus, keliamus internetu atliekamiems mokėjimams. Jų privalės laikytis mokėjimo paslaugų teikėjai, kurie veikia pagal Mokėjimų įstatymą ir vykdo internetu atliekamas kredito pervedimų, mokėjimo kortelių ir kitas operacijas.

Technologiškai neutralūs reikalavimai sustiprins mokėjimų saugumo rizikos vertinimą, geriau apsaugos neskelbtinus mokėjimo duomenis, leis saugiau inicijuoti operacijas, įpareigos mokėjimo paslaugų teikėjus identifikuoti ir užblokuoti įtartinas operacijas, taip pat bus skirta daugiau dėmesio vartotojų švietimui.

Naujosios taisyklės turėtų įsigalioti nuo kitų metų lapkričio 1 d, o nustos galioti reikalavimai “Dėl Elektroninės bankininkystės rizikos stebėjimo ir valdymo bendrųjų nuostatų“.

Rimtos organizacijos teikiančios atsiskaitymo internete paslaugą, atitinka VISA ir MasterCard reikalavimus, kurie yra gerokai griežtesni nei parengti Lietuvos banko.

Daugiau Lietuvos banko puslapyje.
Minimalūs saugumo reikalavimai, keliami internetu atliekamiems mokėjimams

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas